- burčyti
- ×bur̃čyti, -ija, -ijo (l. burczeć) intr. 1. Šlv urgzti: Šuo bur̃čija, neik artyn Alk. Ir katė, ant pečiaus tupėdama, pamačius šunį, bur̃čija Sln. 2. Dbk, Jnš burblenti, prieštarauti, niurnėti: Visada bur̃čija ir bur̃čija, jam niekad niekas neįtinka Gž. | refl.: Dėl tokio nieko nesibur̃čyk, drauguži Krp. \ burčyti; paburčyti
Dictionary of the Lithuanian Language.